- atšerti
- 1 atšérti, àtšeria, atšė́rė
1. tr. N, L, Rtr, Š, NdŽ, KŽ šeriant nupenėti, atganyti: Silpną gyvuolį atšė́riau J. Reiks atšért arklys ir parduot Lp. Daug avižų reikės sušert, kol tą arklį atšérsi Kair. Čia (fermoje) melžamų karvių neibūs, tik àtšeramos Rdn. Tas paršelis toks nevėkšlis – kumet aną atšérsi? Plt. Duota buvo, kad aš juos (teliukus) atšer̃čia Švnč. ^ Ir jautis atšertas geriau traukia jungą V.Myk-Put. | refl. Ser: Įpilu vakare paršiukui pieno – tegu ėda, greičiau atsišer̃s Jrb. Kaip atsišėrė [ožka], negali nuturėt Ps. Atsišėrė katės, sužvilgo dabar jų kaileliai kaip šeškų žiemą rš.
[b]2. tr. maitinant padaryti kūningą, nebeliesą, riebų (apie žmogų): Sudžiūvęs – kaip tave atšérti? Krš. Atėjo iš kaži kur, mes atšė́rėm kaip gerą naudą, o jis mums uodegą parodė Alk. Kad pas mus pabūtum, aš tave visai atšer̃čiau Ss. Parėjo kai skarmaliai nuskarmaliavę nupampaliavę, o dabar atšė́rė Jrb. | refl. Š: Atsišer̃s, kai pabus pas tamstą Bsg.
3. tr. K, KŽ pašerti, prišerti: ^ N'atšersi arklį reikiant važiuot B468,822. | refl. K, KŽ.
4. intr. dalį pašaro sušerti, nušerti: Jau jo dar daugiau atšérta [iš šalinės] kap mūs iš viso [šalinėje] Lp.
5. intr. Š atsikirsti smūgiu į smūgį: Aš tau kartą sušėriau, tu man triskart atšė́rei Ėr.
◊ káilį atšérti išperti, primušti: Vyras pačiai kailį atšėrė gerai KlK10,41(Stk).\ šerti; antšerti; apšerti; atšerti; dašerti; įšerti; iššerti; nušerti; pašerti; peršerti; piešerti; prašerti; prišerti; sušerti; užšerti
Dictionary of the Lithuanian Language.